- ryt
- rýt adv.
1. DŽ rytoj, kitą dieną: Ne nū, tai rýt pasėsim Rod. Rýt eisme an rugius Švnč. Ateisi rýt Kli. Dieduk, nemiršt', do rýt kruopų išvirsiu (sakė mirštančiam bado metais) Dglš. Virsiu rýt rytui burokų Krd. Ryt jau ganyt mum su Rudėnu KlbIV87(Mlk). An rýt nuginė Mrc. Atsigulė su šviesa, miegos dabar lig rýt rytui Ktk. Aš naktį primintaubi, o rýt razsakytaubi Lz. Jy (mėsa) čia nebus: kad per ryt dieną pabus [troboje] – išnešim Lp. Atleidė lig rýt rytui tinimą Imb. Ai rýt ryto, ai vakaro atvažiuos Dglš. Vakar per dieną prašiau pas Dievą ryt migloto rytelio (d.) Lp. | prk.: Ryt pasaulis jau bus nebe tas rš. ^ Šiandie yr, rýt nėr manęs (mirsiu) Rš. Šiandie gyvas, ė rýt nėr Dglš. Šik, šunie, – rýt karsim Mrj.
2. rytą: Anksti rýt NdŽ. Kap tik paskelsiu rýt, reikia ažrūkyt Nmč. Par rýt gražus oras, ką te Trgn. Aš anksti rýt saulelei turiu prakurt ugnelę Sch4.
◊ rýt porýt Vkš neilgai trukus, netolimoje ateityje: Tos avižos rýt porýt bus sausos Pc.rýt po žỹdo kùgeliui niekada, jokiu būdu: Kai valgyt, tai einu, o kai lieptų pjaut, tai sakyčiau: rýt po žỹdo kùgeliui Gs.
Dictionary of the Lithuanian Language.